- rėdykla
- ×rėdyklà sf. (2) 1. drabužis, apdaras: Idant motė mėgtų vyrui savo, rėdosi rėdyklomis brangiomis SPI217. Rėdykla galvos Sut. ║ pakinktai: Rėdyklos žirgo SD70. 2. N, [K] papuošalas: Kaktinė rėdykla, raištis brangus kaktos SD161. Brangios rėdyklos SD93. Gražybė, rėdyklos SD237. Mergaitės apsitaisiusios išeiginiais rūbais, su kaktine rėdykla, ženklinančia išmintį A.Baran. Per tas rėdyklas gal išsimanyt tūlos dovanos prigimtos: išmonia didė, mokslas, graži iškalba SPII72. | Supinkis (susipink) rėdyklas (kasas) Dr. 3. valdyba: Draugijos rėdykla nutarė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.